
Infografikas yra sukurtas projektui “Mitas”.
Sukurta su Figma.
Dažniausiai valstybės biudžeto išlaidoms pavaizduoti naudojamas grafikas yra spalvotas 3d pyragas. Šis paveiksliukas paimtas iš oficialios finansų ministerijos medžiagos.
Pabandykime kitaip, o jei grafikas būtų:
Duomenys nuskaityti: 2023 m. gegužės 27 d.
Dažniausiai valstybės biudžeto išlaidoms pavaizduoti naudojamas grafikas yra spalvotas 3d pyragas. Šis paveiksliukas paimtas iš oficialios finansų ministerijos medžiagos.
Pabandykime kitaip, o jei grafikas būtų:
Spalvos paimtos iš oficialaus Finansų ministerijos bukleto, tačiau visgi pagrindinė mėlyna spalva buvo tokia ryški – kad panaudojau ne pagrindinę.
Viskas paruošta viename Ekselio faile ir atsinaujina įkopijavus naujus skaičius.
Duomenys nuskaityti: 2023 m. gegužės 27 d.
Prasidėjus koronaviruso invazijai reguliariai sekiau viruso statistiką Lietuvoje ir pasaulyje. Atrodė, kad turime ir vakcinas, ir griežtas priemones valstybės mastu suvaldyti ligos siautėjimą, jau tuoj tuoj turėtų viskas išsispręsti, ir tiesiog beliks stebėti kaip susirgimų skaičius mažėja. Realybė buvo kitokia – banga sekė bangą, viena didesnė už kitą.
Paskutinis grafikų rinkinio atnaujinimas atliktas 2023 m. balandžio mėn., tada, kai apie virusą buvo kalbama vėl tik kiniškai, o žmonės su kaukėmis dažniau matomi filmuose apie superherojus nei parduotuvėje.
Bet jis vis dar su mumis.
Ne visi sergantys šia liga yra testujami ir užfiksuojami, nes trūksta tiek pačių testų, tiek darbo jėgos medicinos sektoriuje, taigi gali būti, kad žmogus susirgo ir mirė nepastebėtas. Taip pat dėl sergančiųjų antplūdžio ligoninėse žmonės nesulaukę medicininės pagalbos gali mirti ir nuo kitų ligų, nuo kurių galėtų būti išgelbėti. Dėl to svarbu stebėti ne Covid-19 mirtis, bet perteklines mirtis.
Pasveikusiųjų duomenys yra ypatingai nepatikimi, nes prioritetas visad yra testuoti naujai susirgusius, o ne pasveikusius. Pasveiko gerokai daugiau žmonių nei skelbia oficiali statistika pasaulyje, taigi ir sergančiųjų yra mažiau. Čia pasveikusiųjų skaičius įvertintas teoriškai – jei žmogus per 4 savaites nuo ligos nenumirė – vadinasi pasveiko. Tai nėra tikslu, bet geriau negu oficialūs duomenys.
Čia gali sužinoti kokia dalis žmonių iš tavo savivaldybės išvyko gyventi į kitas Lietuvos savivaldybes.
Arba jei esi iš Neringos, Palangos, Vilniaus ar Kauno – kokia dalis atvyko.
Šis grafikas parodo kiek lietuvių gyvena užsienio šalyse ir atvirkščiai – jis nerodo srauto, t.y. migracijos.
Stebina tai, kad Rusijoje ir Lenkijoje gyvena daugiau lietuvių nei Norvegijoje ar Airijoje.
Šaltinis: United Nations, Department of Economic and Social Affairs, Population Division (2019). International Migrant Stock 2019. (United Nations database, POP/DB/MIG/Stock/Rev.2019).
Įsivaizduok – nori nuvažiuoti iš Vilniaus į Kauną kelioms valandoms ir tada grįžti. Sužiūrėti traukinių tvarkaraščius tokiai kelionei nėra sudėtinga, bet visgi reikia daryti dvi paieškas ir nepasiklysti tarp išvykimo-atvykimo laikų.
Argi nebūtų patogu, jei kelionės į abi puses būtų išdėliotos vienoje schemoje?
Įdomus faktas – 6:36 iš Kauno išvykstantis traukinys pakeliui sutinka 4 priešinga kryptimi važiuojančius traukinius.
Šaltinis: traukiniobilietas.lt
Nurašyta: 2020-06-21