Dažniausiai valstybės biudžeto išlaidoms pavaizduoti naudojamas grafikas yra spalvotas 3d pyragas. Šis paveiksliukas paimtas iš oficialios finansų ministerijos medžiagos.
Pabandykime kitaip, o jei grafikas būtų:
Lengvai skaitomas – informacija apie vieną sritį būtų vienoje vietoje
Svarbiausias skaičius būtų procentas (juk tie milijonai – sunkiai suvokiami paprastam žmogui)
Vis dar patraukiantis dėmesį spalvomis ir geometrinėmis formomis
Turėtų palyginimą su pajamomis – nes pajamos ir asignavimai tai lyg dvi to paties medalio pusės
Dažniausiai valstybės biudžeto išlaidoms pavaizduoti naudojamas grafikas yra spalvotas 3d pyragas. Šis paveiksliukas paimtas iš oficialios finansų ministerijos medžiagos.
Pabandykime kitaip, o jei grafikas būtų:
Lengvai skaitomas – visa informacija apie vieną sritį būtų vienoje eilutėje ir sulygiuota
Svarbiausias skaičius būtų procentas (juk tie milijonai – sunkiai suvokiami paprastam žmogui)
Tūkstančiai būtų suapvalinti iki milijardų ir tai būtų parašyta prie kiekvieno skaičiaus
Vis dar greitai ir lengvai paruošiamas ar atnaujinamas vien su Ekseliu
Turėtų palyginimą su praėjusiais metais
Spalvos paimtos iš oficialaus Finansų ministerijos bukleto, tačiau visgi pagrindinė mėlyna spalva buvo tokia ryški – kad panaudojau ne pagrindinę. Viskas paruošta viename Ekselio faile ir atsinaujina įkopijavus naujus skaičius. Duomenys nuskaityti: 2023 m. gegužės 27 d.
Prasidėjus koronaviruso invazijai reguliariai sekiau viruso statistiką Lietuvoje ir pasaulyje. Atrodė, kad turime ir vakcinas, ir griežtas priemones valstybės mastu suvaldyti ligos siautėjimą, jau tuoj tuoj turėtų viskas išsispręsti, ir tiesiog beliks stebėti kaip susirgimų skaičius mažėja. Realybė buvo kitokia – banga sekė bangą, viena didesnė už kitą.
Paskutinis grafikų rinkinio atnaujinimas atliktas 2023 m. balandžio mėn., tada, kai apie virusą buvo kalbama vėl tik kiniškai, o žmonės su kaukėmis dažniau matomi filmuose apie superherojus nei parduotuvėje.
Bet jis vis dar su mumis.
Ne visi sergantys šia liga yra testujami ir užfiksuojami, nes trūksta tiek pačių testų, tiek darbo jėgos medicinos sektoriuje, taigi gali būti, kad žmogus susirgo ir mirė nepastebėtas. Taip pat dėl sergančiųjų antplūdžio ligoninėse žmonės nesulaukę medicininės pagalbos gali mirti ir nuo kitų ligų, nuo kurių galėtų būti išgelbėti. Dėl to svarbu stebėti ne Covid-19 mirtis, bet perteklines mirtis.
Pasveikusiųjų duomenys yra ypatingai nepatikimi, nes prioritetas visad yra testuoti naujai susirgusius, o ne pasveikusius. Pasveiko gerokai daugiau žmonių nei skelbia oficiali statistika pasaulyje, taigi ir sergančiųjų yra mažiau. Čia pasveikusiųjų skaičius įvertintas teoriškai – jei žmogus per 4 savaites nuo ligos nenumirė – vadinasi pasveiko. Tai nėra tikslu, bet geriau negu oficialūs duomenys.
Čia gali sužinoti kokia dalis žmonių iš tavo savivaldybės išvyko gyventi į kitas Lietuvos savivaldybes. Arba jei esi iš Neringos, Palangos, Vilniaus ar Kauno – kokia dalis atvyko.
Šis grafikas parodo kiek lietuvių gyvena užsienio šalyse ir atvirkščiai – jis nerodo srauto, t.y. migracijos.
Stebina tai, kad Rusijoje ir Lenkijoje gyvena daugiau lietuvių nei Norvegijoje ar Airijoje.
Šaltinis: United Nations, Department of Economic and Social Affairs, Population Division (2019). International Migrant Stock 2019. (United Nations database, POP/DB/MIG/Stock/Rev.2019).
Norėčiau, kad šis infografikas padėtų išsirinkti už kurią partiją balsuoti, bet nepadės. Čia pateiktos tik tos partijos kurios pateko į 2020 m. rinkimų sąrašus.
Įsivaizduok – nori nuvažiuoti iš Vilniaus į Kauną kelioms valandoms ir tada grįžti. Sužiūrėti traukinių tvarkaraščius tokiai kelionei nėra sudėtinga, bet visgi reikia daryti dvi paieškas ir nepasiklysti tarp išvykimo-atvykimo laikų.
Argi nebūtų patogu, jei kelionės į abi puses būtų išdėliotos vienoje schemoje?
Įdomus faktas – 6:36 iš Kauno išvykstantis traukinys pakeliui sutinka 4 priešinga kryptimi važiuojančius traukinius.
Daugumai žmonių – tai tikrai buvo pats šilčiausias sausis per jų gyvenimą.
Duomenys – tai meteorologinės stoties nr. 267300 esančios Vilniuje įrašai paimti iš JAV agentūros NOAA. Keista, bet patys lietuviai šitų duomenų pasiekti neleidžia.
Visados galvojau, kad Lietuva yra miškų šalis – gal čia ir nėra didžiausias miškų masyvas pasaulyje, visgi esame maži, tačiau procentais miškų pas mus daug!
Pasirodo esame viso labo 61 vietoje pasaulyje su 34,8% mišku padengto žemės ploto. Nors mūsų miškingumo vidurkis šiek tiek didesnis nei Vakarų Europos, bet pasauliniu mastu tai su tokiais skaičiais nieko nenustebinsi. Net latvių ir estų nenustebinsi.
Ar paskutiniu metu šypsojaisi, juokeisi? Ar jautiesi pailsėjusi? Ar pagarbiai su tavimi elgėsi? Ar išmokai ką nors naujo? Ar kuo nors džiaugeisi?
Tai klausimai, kurie buvo užduoti žmonėms tyrimo metu, o lietuviai dažnai atsakydavo: ne.
Tebūna tai paskatinimas daugiau šypsotis, džiaugtis, elgtis su kitais pagarbiai, mokytis ir ilsėtis. Pinigų turime tikrai daugiau nei bet kuri kita šalis iš dešimtuko.