Beveik kiekvienam, kurio darbiniame kelyje pasitaiko skaičiukų tenka nors kartą gyvenime nupiešti kokį nors grafiką. Tačiau tie statistiniai grafikai yra labai delikati sritis, nes čia susijungia griežtas mokslas apie skaičius ir meniškas bei nekonkretus mokslas apie linijas, spalvas ir žmogaus geometrinį suvokimą. Retas pajėgus aprėpti šituos du tarytum priešingus dalykus.

Daugelis nė nesigilina į jokius „grafikizmo“ principus ir tiesiog priima tai ką išspjauna Ekselis, gal tik šiek tiek pakaitalioję spalvas. Pažvelk į šią skaidrę, kurią sukūrė Lietuvos Bankas, o vėliau savo portale paskelbė Verslo Žinios. Pažįstamas vaizdelis?

Atsiranda gudresnių piešėjų norinčių pademonstruoti savo gabumus, jie pradeda žaisti su Ekselio funkcijomis ir prikuria visokių įmantrybių, vien tam, kad pademonstruotų kaip gerai jie tas Ekselio funkcijas žino. Dažnai jie nežino kaip padaryti geriau, tiesiog stengiasi padaryti „ką nors“, už tai galutinis rezultatas yra tiek pat geras, kiek ir tas su „default“ nustatymais. Čia vėlgi Verslo Žiniose rasta skaidrė kurią sukūrė FNTT.

Dar į šią sritį žengia grafikos dizaineriai tobulai mokantys valdyti spalvų paletes bei geometrines figūras, visgi tai ką jie daro yra vadinama infografikais. Infografikai nėra grafikai, nes jie neatvaizduoja skaičiukų geometrinėmis figūromis – juos tik iliustruoja. Štai čia pavaizduotas infografikas paimtas iš varle.lt svetainės. Jame yra viena stulpelinė diagrama, vienas žemėlapis, o visa kita – tik skaičiukai ir paveiksliukai. Mano, kaip ne dizainerio supratimu – viskas su juo gerai.

Problemos prasideda tada, kai grafikos dizaineris imasi piešti grafiką – galutinį rezultatą gali būti sunku perskaityti, bet jis bus toks gražus, kad niekaip nedrįsime kritikuoti. Štai pavyzdys iš wired.com – tikrai galima padaryti aiškiau, bet koks jis estetiškas ir įmantrus!

Visgi blogiausia, kai supratimo kaip pagerinti grafiką neturintis žmogus griebiasi dizaineriškų gudrybių ir visaip stengiasi išlaužti grožį, nors ir apie dizainą supratimo neturi. Tada toks grafikas nėra nei gražus kaip infografikas, nei informatyvus kaip grafikas.

Šis paveiksliukas buvo pateiktas svetainėje prezentavimas.lt kaip geras ir sektinas grafiko patobulinimo pavyzdys. Ar tikrai aišku, kas norima pasakyti vien iš vaizdo, ar visgi skaitome parašytus skaičius, kad susigaudytume? Ar greitai pavyksta susigaudyti? Ar prideda estetikos apatinė ir šoninė ašys?

Šiame straipsnyje pasidalinsiu 11 konkrečių idėjų, kurios tikrai nepadės nupiešti nė vieno iš aukščiau parodytų grafikų, tačiau padės nupiešti gerokai aiškesnius, žmonėms labiau suprantamus grafikus.

1. Neeikvok rašalo tam, kas nepadeda suprasti

Kuris grafikas aiškesnis?

Spausdinant grafiką rašalas eikvojamas dviejų rūšių geometrinėms figūroms – toms kurios atvaizduoja duomenis – taškai, linijos, stačiakampiai, ir toms, kurios neatvaizduoja duomenų – tekstas, ašys, tinklelio linijos, legendos, iliustracijos.

Kuo mažiau bus ne duomenims panaudoto rašalo, tuo mažiau bus objektų kurie nukreipia dėmesį nuo pagrindinės grafiko žinutės. Kam tas tinklelis, jei turime parašytus skaičius? Kam ta legenda, jei turime pavadinimus? Kam ta ašis kairėje? Kam reikalingi du skaičiai po kablelio, ar tikrai toks tikslumas reikalingas? Ar tikrai pavaizduotas maišas pinigų reikalingas suvokti, kad BVP matuojamas pinigais?

Aš daugiau laiko praleidžiu nuiminėdamas programos pagal nutylėjimą užmestus grafinius elementus, nei pridėdamas naujus, tarsi išvalau paveiksliuką nuo perteklinių dėmesį blaškančių elementų, tarsi išryškinu tai ką iš tiesų noriu pasakyti.

Ar grafikas dešinėje nuobodus? Įdomesniu jį paversti galima, bet pirma padarykime, kad būtų aišku apie ką eina kalba.

Principai:

• Palikime kaip įmanoma mažiau skirtingų elementų.
• Būkime griežti ir be gailesčio naikinkime pagal nutylėjimą uždėtus elementus.
• Paskutinis klausimas prieš baigiant piešti – kokį dar vieną elementą išmesti?

Galima ir persistengti, išmesti tiek daug, kad nebesuprasime nieko. Juk kartais reikia ir tų ašių, ir to tinklelio, kartais koks nors paveiksliukas pagyvina vaizdą ir leidžia žmogui jį geriau įsiminti. (O! Tas grafikas su katinuku, prisimenu!). Nepersistenk, kaip persistengė (tyčia, beje) šio grafiko autorius:

2. Venk galvos purtymo

Kuris grafikas lengviau suprantamas?

Galvą purtome tada, kai grafiko veiksmas vyksta vienoje vietoje,  o paaiškinimai – tokie kaip ašys, legendos – yra kitame šone. Norėdami sužinoti ką reiškia juodas stulpelis turime pasukti galvą ir pažiūrėti į legendą. Tada grįžtame ir pamatome, kad nežinome kas yra tamsiai mėlynas stulpelis, tenka vėl sukti galvą. O norint perskaityti horizontalios ašies užrašus reikia dar ir galvą pakreipti! Viršutinis grafikas reikalauja atlikti labai daug kaklo pratimų!

Nemanau, kad čia reikia daug logiškai išvedžioti, akivaizdu, kaip skaityti patogiau. Tik kartais užsižaidžiame visaip sukiodami ar pakreipdami užrašus, kai kartais vien užrašų vardan reikėtų pasukti visą grafiką.

Tas pats ir su legendomis – stumdome jas po visą plotą, kai kartais verta jas pakeisti užrašais pačiame grafike, ar net anotacijomis.

Principai:

• Tegu tekstas visuomet, kai tik įmanoma būna horizontalus.
• Tegu legendos būna kuo arčiau veiksmo.

Žinoma, kartais grafikas vartymui nepasiduoda, kartais ašių pavadinimai turi būti pakreipti šonu, kitaip netilptų. Kartais ir tos legendos visai neblogai tarnauja, gal tik užtenka ją perkelti į kitą vietą ir viskas!

3. Uždenk skaičius

Kas bus jei uždengsime skaičius?

Ar tikrai Estijos BVP beveik tris kartus didesnis nei Lietuvos? Ar tikrai Latviai dukart skurdesni nei mes? Kurios šalies augimas didesnis, Estijos ar Lietuvos? Atsakymai:

Kartais mes taip stengiamės padaryti grafiką kuo aiškesnį, kad pridedame ir geometrines figūras atvaizduojančias duomenis, ir ašį, ir dar ant pačių figūrų užrašome skaičius. Bet jei grafiko be užrašytų skaičių suvokti neįmanoma, tai kam tada jo iš vis reikia?

Jei uždengiame skaičius ir pavaizduotų kintamųjų reikšmių nebeįmanoma nuspėti net apytikriai – grafikas nebeatlieka funkcijos – žmogus metęs žvilgsnį, nebesuvoks kas vyksta ir jam reikės skaityti tekstą. Tada norėdami informuoti skaitytoją verčiau darykime paprastą lentelę, o norėdami nudžiuginti – infografiką su katinukais.

Kartais nutinka kaip dešiniajame pavyzdyje – iš akies sunku suprasti kuris grafiko elementas kokį skaičių reiškia, net sunku suprasti kuris didesnis (Estija ar Lietuva?). Kartais (gerokai dažniau) nutinka taip kaip kairiajame – greitai užmetę akį susidarome klaidingą nuomonę apie duomenis. Šiuo konkrečiu atveju mums koją pakišo nukirsta vertikali ašis. Niekada taip nedaryk su stulpelinėmis diagramomis, nebent tavo tikslas yra suklaidinti!

Principai:

• Ar uždengus grafiko skaičius vis dar įmanoma nors apytiksliai juos nuspėti?
• Ar uždengus grafiko skaičius  geometrinės figūros neklaidina, nesudaro neteisingo įspūdžio?

Tas ypač svarbu, kai darome interaktyvų grafiką ir užvažiavus pelyte reikiamas skaičius pasimato ekrane. Tokiu atveju skaičiukų rašysime mažai ir bendras tendencijas turi būti galima pagauti vien iš geometrinių figūrų.

Kartais gaunu komentarus – kodėl tavo grafikai be skaičių? Prisipažįstu, kartais persistengiu su šiuo principu!

4. Išrikiuok duomenis

Kuris grafikas aiškesnis?

Amerikiečiai turi 50 valstijų ir piešia įvairius grafikus apie tas valstijas. Yra vienas ypatingas rikiavimo būdas, juokais vadinamas „Alabama pirmiausia“, kitaip vadinamas abėcėliniu rikiavimu (Alabama first). Lietuviškas atitikmuo turbūt būtų „Alytus pirmiausia“.

Mes taip stengiamės išmetinėti kuo daugiau visokių elementų, kad vaizdas taptų švaresnis ir aiškesnis. Rikiavimas čia tampa tarsi dovana, nes vien juo galime nepridėdami visiškai jokių naujų elementų suteikti papildomos informacijos skaitytojui! Galime išrikiuoti nuo didžiausio iki mažiausio pagal kintamąjį parodytą grafike, pagal kintamąjį neparodytą grafike, bet tik ne pagal abėcėlę!

Neišrikiuota skritulinė diagrama yra iš viso nesuvokiamas daiktas, o išrikiavę apskritis jau galime pasakyti, kad Vilniaus ir Kauno apskritys kartu sudaro pusę Lietuvos.

Principas:

• Tegu kategorijų išrikiavimas grafike būna prasmingas.

Tik nereikėtų prisižaisti nuo didžiausio iki mažiausio pagal kokį nors kintamąjį rikiuojant metus. Laikas tegu teka savo vaga.

5. Išnaudok antraštes

Kuris grafikas aiškesnis?

Antraštės yra dar vienas puikus metodas kaip padaryti grafiką ir aiškesnį, ir patrauklesnį, ir estetiškesnį nieko nepridedant, tik pakeičiant tai, ką jau turime.

Per daug paprasta atsisiųsti lentelę iš Lietuvos Banko, paimti lentelėje esančias antraštes ir negalvojant perkelti į savo kūrinį. Tačiau Lietuvos Bankas yra oficiali institucija, kuri privalo laikytis reglamentų, direktyvų ir kitų įmantrių žodžių, gali būti, o greičiausiai taip ir yra, kad mūsų skaitytojui tie įmantrūs žodžiai visai nerūpi jis tik nori suprasti kur daugiau.

Pavyzdyje aukščiau gan tikslūs, tačiau ilgai skaityti verčiantys sakiniai buvo pakeisti vieno-dviejų žodžių frazėmis. Paprastam žmogui iš karto darosi aišku, jis tik gali nesuprasti kas tos finansų įmonės, bet tokius dalykus geriau aiškinti išnašose ar paaiškinamajame tekste.

Pakeista netgi skaičių skalė – nuo milijonų perėjome prie milijardų, nes tikrai mažai kam rūpi ar valdžiai paskolinta 342 ar 324 milijonai. Įdomiau tai, kad šis skaičius mažiausias. Tik būtų šaunu darant kelis grafikus laikytis tos pačios skaičių skalės.

Principas:

• Antraštes, kategorijų ir ašių pavadinimus keiskime lengvai suprantamais žodžiais.
• Tegu skaičių skalės irgi būna lengvai suprantamos.
• Padidinkime ir paryškinkime svarbiausią tekstą ar kitus elementus.

Kartais, jei visgi esi Lietuvos Bankas privalu piešti grafikus apie „PFĮ institucijas“. Kartais, jei darome prezentaciją mokslinei auditorijai ar verslo žmonėms, kai kurių frazių negalime keisti bet kaip – privalu laikytis nustatytos terminologijos.

6. Įsileisk spalvas po vieną

Kuris grafikas aiškesnis?

Spalvos prideda žaismingumo, tačiau neretai atima aiškumo. Radau gražią idėją internete (bet pamečiau nuorodą), kad spalvas į grafiką reiktų priimti kaip naują šeimos narį – smagu kai jis prisijungia, tačiau norisi, kad jis nepradėtų visko gadinti.

Kam kairiajame grafike tiek spalvų? Ar jos padeda suprasti, atskirti apskritis vieną nuo kitos? Ar tikrai vien tarpukų neužtenka? O kodėl raudona Klaipėda taip atkreipia dėmesį? Ar ji kuo nors ypatingai svarbi? Greičiausiai ne, tiesiog Ekselio funkcija „vary colors by point“ atsitiktinai priskyrė raudoną spalvą šiai apskričiai. Dabar pagalvok, kas bus kai šiuos grafikus kas nors atspausdins spausdintuvu. Ar tikrai norisi tokio rezultato?

Ima atrodyti, tarsi Vilnius, Klaipėda, Panevėžys, Alytus ir Utena priklauso vienai grupei, o kitos apskritys kitai ir tai pažymėta spalvomis – grafikas ima klaidinti.

Tokie margumynai daugeliui žmonių (bet ne visiems!!!) siejasi su beskonybe, o ribotas spalvų pasirinkimas su elegancija. Kai kam vienspalviai grafikai gali pasirodyti nuobodūs, kaip klasikiniai Andrejaus Tarkovskio ar Ingmaro Bergmano filmai – jiems norėsis Transformerių. Ar dažnai statistinių grafikų ir Transformerių auditorijos sutampa?

Štai dar vienas man asmeniškai dažnai užkliūnantis pavyzdys iš Lietuvos Hidrometeorologijos Tarnybos (LHMT) puslapio:

Kodėl iš pradžių šiltesnė temperatūra vaizduojama šviesesne spalva, karštesnė tamsesne, o dar karštesnė vėl šviesesne? Kur šilčiau, Liepojoj (geltona) ar Šiauliuose (ruda?).

Ištisinės skalės visada yra lengviau suprantamos, kai yra viso labo dvi kintančio ryškumo kraštutinės spalvos. Retais atvejais gali būti dar viena spalva viduriui, bet jei skalė nusidriekia per visą vaivorykštę, galiu lažintis daugeliu atvejų ją uždėjęs žmogus nesugebėtų paaiškinti kodėl taip padarė. Neprileisk vaivorykštės prie grafikų.

LHMT žemėlapiui reikalinga skalė labai sudėtinga, nes yra plati, reikia, kad žmogus atskirtų kurioje vietoje yra +15, kurioje +12, šis mažytis pokytis jau yra reikšmingas, vien su raudonos spalvos atspalviais neišsiversime – štai kodėl jie pasinaudojo vairvorykšte. Visgi pamėginau sukurti savo skalę paskyręs tam maždaug 10 minučių ir, manau, kad ji geresnė dėl dviejų priežasčių (nors iki realaus taikymo dar toli):

• nėra staigių šokinėjimų per spalvas (kaip ties 27 laipsniu),
• pilkas, o ne žalias nulis yra intuityvesnis.

Dar svarbu turėti omenyje spalvinį aklumą turinčius skaitytojus, wikipedija teigia, kad apie 8% vyrų nesugeba atskirti žalios ir raudonos spalvų. Vadinasi beveik kas dešimtas vyras neskiria šviesoforo spalvų – šviesoforo į grafikus taip pat neleiskime. Čia yra gera nuoroda skirta patikrinti kaip įvairų spalvinį aklumą turintys žmonės matys paveiksliukus: color-blindness.com

Su spalvomis susijusių principų yra begalė, nes spalvų teorija yra atskiras mokslas svarbus visiems kuriantiems vizualinį turinį. Geriausia būtų ja pasidomėti daugiau.

Specifiškai grafikams yra aktualus dar vienas mažytis principas: pilka spalva – geriausia grafikų piešėjo draugė. Pilka spalva padeda į antrą planą nusiųsti visas ašis ir tinklelius. Pilka spalva gali gražiai apjungti visas mažiau svarbias, mažiau aktualias kategorijas, kurias dažnai vadiname „kita“. Jei yra tikimybė, kad grafikas bus spausdinamas arba atšviečiamas, verta patikrinti kaip jis atrodys būdamas vien pilkų atspalvių, arba iš karto jį tokiu daryti.

Principai:

• Stenkimės, kad grafike spalvų būtų kuo mažiau, o kiekviena esanti – koduotų informaciją.
• Ištisinėje spalvų skalėje užteks  2-3 kintančio intensyvumo spalvų.
• Vaivorykštei ir šviesoforui grafikuose ne vieta.
• Pilka spalva – geriausia grafikų piešėjo draugė.

Tik nereikėtų kurti tokių subtilių tos pačios spalvos atspalvių, kad pasidarytų nebeįmanoma atskirti vienos greta esančios kategorijos nuo kitos. Nereikėtų tiems atspalviams patikėti nedidelių, bet svarbių skirtumų – žmogus gali jų tiesiog neįžiūrėti, tokiais atvejais tegu spalvos būna aiškios ir kontrastingos!

7. Laikykis savaime suprantamų normų

Kuris grafikas savaime suprantamesnis?

Kairysis grafikas netgi gali pasirodyti kvailas, kas gi taip darytų? Bet iš noro pasirodyti gudresni ima ir padaro. (Pavyzdžiui, užsimano paversti grafiką, kad būtų lengviau perskaityti ašies antraštę.)

Kuris žemėlapis atrodo logiškesnis?

Tai tamsiai Vilniaus apskritį geriau spalvinti ar šviesiai? Mes esame įpratę, kad tamsesnė spalva žymi didesnį skaičių. Kad laikas eina iš kairės į dešinę. Kad Kinija yra raudona. Taip toliau ir panašiai. Galvoti čia daug nereikia, nes visa tai savaime suprantama.

Be to, jeigu patys sukuriame kokią nors taisyklę, visai pravartu jos laikytis – tarkime iki šiol „geras“ grafikas būdavo dešinėje, o „blogas“ kairėje, tačiau žemėlapius paėmiau ir apkeičiau. Negerai, tingų skaitytoją tai gali suklaidinti! Lygiai taip pat verta laikytis tos pačios spalvų ar skaičių skalės.

Kuo daugiau „savaime suprantamų“ principų pažeisime, tuo ilgiau žmogus turės aiškintis ką grafikas reiškia, tuo sunkiau jam bus iššifruoti kas norėta pasakyti. Todėl jei norisi pažeisti kokią nusistovėjusią taisyklę, geriau tai daryti labai atsakingai ir apgalvotai. Žemiau yra pavyzdys, kai žemyn nutįsęs stulpelis reiškia didesnį teigiamą skaičių – tai itin retas atvejis, kai taisyklių nesilaikymas padeda geriau pajausti perteikiamą žinutę. Itin retas – rask tokį antrą! Bet tai nesutrukdė įkvėpti krūvos grafikų piešėjų staiga pulti pažeidinėti savaime suprantamų principų – reikia gi išjudinti tingų skaitytoją!

Principai:

• Stenkimės nelaužyti nusistovėjusių principų, taip bus lengviau skaitytojui.
• Būkime nuoseklūs ir laikykimės savo sukurtų principų ir skalių.

Tik svarbu skirti, kas yra visiems atsibodusios klišės, arba ką visi daro, nes visi taip daro ir kuo tai skiriasi nuo fundamentalių kultūriškai susiformavusių žmogaus suvokimo principų – Kinija raudona, DIDESNIS REIŠKIA DAUGIAU, o laikas teka iš kairės į dešinę.  Tiesa, kitose šalyse tie suvokimo principai gali būti šiek tiek kitokie – pavyzdžiui laikas gali tekėti iš dešinės į kairę (galbūt taip yra Irake, nes jie rašo iš dešinės į kairę), o Kinija kokiame nors Vietname, kuris pats raudonas gali būti geltona.

8. Atsargiai su erdvėlaikio efektais

Kuris grafikas aiškesnis?

Tikrai pirmasis atrodo gražesnis ir netgi pakankamai aiškus, bet pamėgink paspėlioti reikšmes. Kiek duotum Norvegijai 2019 metais? Ar tai daugiau nei D. Britanija turėjo 2018-ais? Būna, tie stulpeliai netgi vienas kitą užstoja! Kairįjį grafiką kūręs žmogus tikrai moka naudotis 3D funkcijomis Ekselyje, o tą moka ne kiekvienas! Visgi labai dažnai 3D efektas iškraipo duomenis, tai akivaizdu pasižiūrėjus į Erdvėlaikio pyragą. Visos dalys yra vienodos, bet ar atrodo?

Steve Jobs tai puikiai žino ir be skrupulų (o gal ir su, kas ten jį žino) kvailina auditoriją rodydamas, kad 19,5 yra daugiau už 21,2. Gal ir nėra taip svarbu lygintis su „Other“ kategorija, bet šis iškraipymas buvo padarytas tikrai ne netyčia.

Animacija (kitaip tariant laiko ašies išnaudojimas) yra kitas erdvėlaikio efektas dažniau skirtas patraukti dėmesį į facebook sraute esantį postą nei suteikiantis papildomos informacijos. („O! Dar vienos stulpelinių diagramų lenktynės! Valio!“) Šis efektas užtempia laiką kurį praleidžiame žiūrėdami net į neįdomų grafiką, taigi, jo autorius užsidirba daugiau google search SEO taškų.

Principai:

• Venkime 3D efektų.
• Apsieikime be animacijos.
• Jei naudojame 3D, žiūrėkime, kad papildoma dimensija neiškreiptų duomenų.

Kartais šie erdvėlaikio efektai visgi atskleidžia ką nors naujo. Pavyzdžiui 3D taškinė diagrama leidžia išdėstyti taškus net ant trijų ašių – bet toks grafikas turi būti interaktyvus, jį turi būti galima vartyti kompiuterio ekrane. Kartais prasminga piešti 3D paviršiaus diagramą. Išskirtinis yra gapminder  projektas naudojantis animaciją parodyti pasaulyje tvyrančoims tendencijoms. Na, o  animacijos naudojimas atvaizduoti paklaidai jau yra grafikų avangardas!

9. Atidžiai rinkis grafikus

Kuris grafikas aiškesnis? O kuris įdomesnis?

Abu grafikai nėra patys aiškiausi. Bet visgi kurį sunkiau suvokti iki galo ir pasidaryti galutines išvadas?

Patys paprasčiausi geometriniai principai kuriuos žmogus supranta yra padėtis X ir Y ašyse bei ilgis. Tą geriausiai išnaudoja taškinė, stulpelinė ir linijinė diagramos. Kampas, plotas, spalvos intensyvumas jau yra sudėtingesni, sunkiau suvokiami dalykai, dėl to rekomenduoju vengti sudėtingesnių grafikų nei taškinė, stulpelinė ir linijinė diagramos.  Teko netgi girdėti, kad taškinė diagrama yra sunkiai suvokiama su statistika nesusidūrusiems žmonėms. Tai gal ir jos nereikėtų per dažnai naudoti.

Ar grafikas pakankamai paprastas dar padeda suvokti vienas patikrinimas – jei būtina ilgai ir išsamiai aprašinėti ką kuris elementas reiškia, tai galbūt jis jau per sudėtingas.

Kad ir kaip būtų liūdna, bet akiai mielos apvalios diagramos dažnai patenka prie tų sunkiau suvokiamų. Sunku palyginti Panevėžio ir Utenos apskritis kairėje diagramoje, tačiau dešinėje visgi įžvelgiame kuri rodyklė trumpesnė. Dėl to rekomenduoju vengti radaro diagramos kaip maro (Ekselis ją turi!), o skritulinės –  kaip peršalimo.

Peršalimas – ne tokia jau ir baisi liga. Skritulinę gerai naudoti tada, kai:

• Norime atkreipti dėmesį į 2-3 skilčių santykius,
• Skilčių suma lygi visumai (100%),
• Laikomės visų kitų šiame straipsnyje pateiktų rekomendacijų apie spalvas, rikiavimą ir t.t.

Kitais atvejais jos reikėtų privengti – visi grafikų specialistai sutaria, kad tai dažniausiai neteisingai naudojamas grafikas.  Jis labai specifinis, o naudojamas nuolatos!

Dar viena pusapvalė diagrama dažnai džiuginanti piešėjus, bet verčianti laužyti galvas skaitytojus yra spidometras (gauge). Kad ir kaip atrodytų, juose visuomet būna daug visko pripiešta, o vienintelis dalykas į kurį reikia žiūrėti – rodyklytė! Šis peršalimas dažniau kankina Power BI naudotojus, nes Ekselis jo, ačiū dievui, neturi.

Kuris paveiksliukas aiškesnis?

Betgi tai nuobodu! – sušuks dažnas skaitytojas. Nesutinku, iš taškelių, linijų ir kvadratėlių galima labai daug išspausti. Tikrai nesutinku, kad viršutinio pavyzdžio dešinėje esantis grafikas yra visiškai nuobodus. Dar vienas pavyzdys: retai naudojamas, tačiau gana efektyvus ir gražus hantelio (dumbbell) grafikas. Jis sudarytas vien iš taškų bei linijų, tačiau atrodo kaip kokia DNR grandinė ir greitai atskleidžia, kad Tauragėje ir Marijampolėje daugiau kaimo gyventojų nei miesto.

Mintis pamąstymui: Jei patys duomenys neįdomūs, įmantrus įpakavimas jų neišgelbės.

Principai:

• Nuo taškų, linijų ir stačiakampių nukrypkime kuo rečiau.
• Apvalias diagramas naudokime retai.
• Jei grafiko elementus reikia ilgai aiškinti, galbūt geriau jį tiesiog supaprastinti.

Kartais viskas aiškiau kaip tik netradicinių grafikų dėka. Vienas tokių atvejų yra srautų (sankey, alluvial) diagrama. Štai kaip sudėtingos geometrinės figūros elegantiškai atskleidžia Lietuvos bankų indėlių struktūrą!

Yra ir daugiau tokių išskirtinių atvejų. Girdėjau, kad genomo tyrimuose apvalios diagramos labai dažnos, o chemijoje naudojamos trikampės (ternary). Paralelinių kordinačių (parallel coordinates) diagramos kartais geriau atskleidžia sąryšius nei taškinės, o marimekko gali smagiai paįvairinti stulpelines diagramas. Stygų (chord) diagramos labai sudėtingos ir jas sunku paaiškinti, bet pagavus principą – jos geba atskleisti tai ko neatskleis jokia kita diagrama.

10. Neklausyk griežtų patarimų

Nepamirškime – grafikus piešiame ne visokiems „grafikų piešimo dievams“, o žmonėms. Visi šie patarimai yra skirti tam, kad žmonės geriau suprastų grafikus. Jei šių patarimų nesilaikymas leis žmonėms geriau suprasti ar įsidėmėti grafikus – tada geriau jų nesilaikyti.

Neretai tokie autoriai kaip ir šio straipsnio autorius svaidosi labai griežtais patarimais. Galima rasti tokių:

• Niekada nenaudok skritulinės diagramos
• Niekada nenaudok punktyrinių linijų
• Niekada neapvalink linijų, palik jas kampuotas
• Niekada nenaudok 3D efektų
• Niekada nedėk paveiksliukų į grafikus
• ir taip toliau ir panašiai…

Visgi grafikų piešimas yra tiek pat menas kiek ir mokslas. Visi turime savo stilių, mėgstamas spalvas ir figūras. Mūsų auditorija taip pat gali turėti mėgiamą stilių ar tam tikrus grafikų vartojimo įpročius, kartais verta prie jų prisitaikyti, net jei tas stilius pjaunasi su gerąja praktika. Juk jei jie įpratę prie skritulinės diagramos ir ją lengvai supranta, tai duokime jiems tuos pyragus! Aiškumas irgi ne visada yra grafiko piešimo tikslas – kartais svarbiau, kad jis būtų gražus. Ir netgi tiesa ne visada būtina, kartais užsakovas yra kaip Steve Jobs reikalaujantis tyčia klaidinti skaitytoją.

Griežtas patarimas „niekada nedaryk X“ kartais uždraudžia parinkti patį geriausią įmanomą sprendimą, nes kiekviena situacija unikali ir jai gali tikti tai, kas visur kitur netinka.

Man patiko skaityti susirašinėjimą tarp žymaus grafikų piešėjo, kelių bestselerių apie grafikų piešimą autoriaus Stephen Few ir žymaus grafikų piešėjo, kelių bestselerių apie grafikų piešimą autoriaus Alberto Cairo apie tai ar verta naudoti ledinuko (lollipop) diagramą. Few įrodinėjo, kad jos beprasmiškos ir klaidina skaitytoją, Cairo jas gynė,  tvirtino, kad tam tikrais atvejais jos kaip tik labai reikalingos. Tai jei tokie grandai nesugeba susitarti, tai ką mes paprasti žmogeliai galime pasakyti.

Principai:

• Niekada griežtai nesilaikykime jokių griežtų principų, darykime tai kas geriausia konkrečioje situacijoje
• Jei žinome ką darome galime daryti bet ką, jei nesame tikri – griežtai laikykimės bent jau to, kas parašyta šiame straipsnyje.

11. Užduok klausimą

Ar įtraukiantis šis interaktyvus grafikas?

Šaltinis: Pasaulio Bankas
(Mane graužia sąžinė, kad neišverčiau pavadinimų)

Pradedantys duomenų analitikai ir grafikų piešėjai tiesiog tvindo internetą vadinamais „data puke“ (duomenų išvėmimas) grafikais. Ten tiek visko daug! Suprantu juos, į vieną paveiksliuką norisi sukišti kuo daugiau informacijos ir taip parodyti savo gabumus į vieną paveiksliuką sukišti kuo daugiau informacijos.

Kartais tai yra gerai, kai kuriame tiriamąjį (exploratory) grafiką ir suteikiame galimybę žmogui pačiam viską atrasti. Geriausia, kai toks grafikas yra interaktyvus, galima visur spaudyti ir viską reguliuoti. Bet net ir tuo atveju gerai kai yra paslėptas perliukas ir iki jo nutiestas kelias!

Man patinka paprasti vieną aiškią mintį efektyviai ir elegantiškai perteikiantys grafikai. Pažvelgėme ir aišku – skroliname toliau. Jei yra du dalykai kuriuos atskleidžia tas pats duomenų rinkinys – padarykime du grafikus, nekiškime visko į vieną.

„Kaip atvaizduoti šituos duomenis?“ yra negeras klausimas, kuris baigiasi duomenų išvėmimu, geriau klausti „Ką aš noriu pasakyti?“. Grafikas yra tarsi kalba, kuria mes šnekamės su tais, kurie nesupranta skaičių kalbos. Arba supranta, tačiau mes norime kalbėti gerokai greičiau. Ką noriu pasakyti šituo grafiku kurį piešiu? Net jei tai yra faktas, kad pardavimai palyginus su praėjusiu ketvirčiu padidėjo 1%, verta pasistengti, kad tai būtų akivaizdu iš karto.

Principas:

• Nuolatos užduokime sau klausimą – ką aš noriu pasakyti? Nes grafikas yra kalba.

Prisiminkime:

1. Neeikvok rašalo tam, kas nepadeda suprasti
2. Venk galvos purtymo
3. Uždenk skaičius
4. Išrikiuok duomenis
5. Išnaudok antraštes
6. Spalvas įsileisk po vieną
7. Laikykis savaime suprantamų normų
8. Atsargiai su erdvėlaikio efektais
9. Atidžiai rinkis grafikus
10. Neklausyk griežtų patarimų
11. Užduok klausimą

Sėkmės kūryboje!

Jei naršysi šiame puslapyje, rasi pažeistą ne vieną čia paminėtą principą ir ne visada tai buvo padaryt sąmoningai – toks tas mokymosi ir tobulėjimo kelias! Čia apibendrinau ir pasidalinau tuo, ką šiame kelyje išmokau geriausio.

Kviečiu skaityti kitą mano straipsnį: Kuo piešti duomenų vizualizacijas?.

Kviečiu prisijungti prie Data Visualization Lithuania grupės Linkedine arba Facebooke.

Jei nori sužinoti daugiau apie duomenų vizualizaciją ar reikia pagalbos šioje srityje – susisiekime!