
Infografikas yra sukurtas projektui “Mitas”.
Sukurta su Figma.
“Considering the audience” is one of the most important pieces of advice in storytelling and data visualisation. It is generally suggested to think about their needs, goals, and ability to understand the items displayed in the visual.
This allows our message to reach them more easily and resonate with them better, but the idea of “considering the audience” itself is quite vague.
In this article, I will turn the vague suggestion “consider the audience” into something more checklist-like, which you could go through and consider the audience “considered”.
What if your client or stakeholder asks to make the dashboard you prepared to be more eye-catching, beautiful, or just cool? In such cases, we have one job – a very subtle one – to enhance UI without sacrificing UX, dataviz or information designs, maybe even enhancing them altogether.
CONTINUE >>>
This post is an opinion. The mix of traditional and simplified characters is intentional.
Made with R and Inkscape.
You can find maybe 1000 articles with “most important”, “essential” or “golden” rules of data visualization and their set will be unique every time.
Here, I will try to extract principles for data visualization from the underlying reasons why data visualization is even a thing.
Dažniausiai valstybės biudžeto išlaidoms pavaizduoti naudojamas grafikas yra spalvotas 3d pyragas. Šis paveiksliukas paimtas iš oficialios finansų ministerijos medžiagos.

Pabandykime kitaip, o jei grafikas būtų:

Duomenys nuskaityti: 2023 m. gegužės 27 d.
Dažniausiai valstybės biudžeto išlaidoms pavaizduoti naudojamas grafikas yra spalvotas 3d pyragas. Šis paveiksliukas paimtas iš oficialios finansų ministerijos medžiagos.

Pabandykime kitaip, o jei grafikas būtų:

Spalvos paimtos iš oficialaus Finansų ministerijos bukleto, tačiau visgi pagrindinė mėlyna spalva buvo tokia ryški – kad panaudojau ne pagrindinę.
Viskas paruošta viename Ekselio faile ir atsinaujina įkopijavus naujus skaičius.
Duomenys nuskaityti: 2023 m. gegužės 27 d.
Prasidėjus koronaviruso invazijai reguliariai sekiau viruso statistiką Lietuvoje ir pasaulyje. Atrodė, kad turime ir vakcinas, ir griežtas priemones valstybės mastu suvaldyti ligos siautėjimą, jau tuoj tuoj turėtų viskas išsispręsti, ir tiesiog beliks stebėti kaip susirgimų skaičius mažėja. Realybė buvo kitokia – banga sekė bangą, viena didesnė už kitą.
Paskutinis grafikų rinkinio atnaujinimas atliktas 2023 m. balandžio mėn., tada, kai apie virusą buvo kalbama vėl tik kiniškai, o žmonės su kaukėmis dažniau matomi filmuose apie superherojus nei parduotuvėje.
Bet jis vis dar su mumis.

Ne visi sergantys šia liga yra testujami ir užfiksuojami, nes trūksta tiek pačių testų, tiek darbo jėgos medicinos sektoriuje, taigi gali būti, kad žmogus susirgo ir mirė nepastebėtas. Taip pat dėl sergančiųjų antplūdžio ligoninėse žmonės nesulaukę medicininės pagalbos gali mirti ir nuo kitų ligų, nuo kurių galėtų būti išgelbėti. Dėl to svarbu stebėti ne Covid-19 mirtis, bet perteklines mirtis.
Pasveikusiųjų duomenys yra ypatingai nepatikimi, nes prioritetas visad yra testuoti naujai susirgusius, o ne pasveikusius. Pasveiko gerokai daugiau žmonių nei skelbia oficiali statistika pasaulyje, taigi ir sergančiųjų yra mažiau. Čia pasveikusiųjų skaičius įvertintas teoriškai – jei žmogus per 4 savaites nuo ligos nenumirė – vadinasi pasveiko. Tai nėra tikslu, bet geriau negu oficialūs duomenys.
Šiame straipsnyje pasidalinsiu rekomenduojamomis duomenų vizualizavimo priemonėmis priklausomai nuo to, kokiu tikslu jos piešiamos.
CONTINUE >>>